Quarta, Abril 24, 2024
Total visitors: 766366

Sekretaria Estado ba Promosaun Socio Ekonomia Mulher (SEM), Veneranda Lemos Martins, hateten hahu tinan 2008 to’o 2014 iha grupos feto hamutuk 339 mak benefisia husi fundus transferensia publiku (iha Sekretaria Estadu Promosaun Igualdade nia tempu) hodi hala’o atividades negosio, maibe husi numeru ne’e maioria mak failha.

 

Nia esplika, iha IV governu konstitusional liu husi Sekretaria Estado Promosaun Igualdade (SEPI) iha ona fundus transferensia publiku, ho objetivu atu supporta grupo feto sira iha area rural hala’o sira nia atividades negosio hodi hakbi’it ekonomia familia. 

“Ita iha grupos benefisiario hamutuk 339, e bainhira ami tuun halo avaliasaun, ita laran triste tebes tanba iha deit grupos 82 mak susesu, restu la susesu hotu,” SE Lemos hateten, bainhira abertura Kongresu Nasional Feto ne’ebe organiza husi Organizasaun Paz y Dezarrollo (PyD) iha Delta Nova, Dili. 

Enkuantu iha VI governu konstitusional, nia dehan, SEM deside hapara fundus transferensia publiku no halo avaliasaun ba grupos benefisiariu sira e prova katak grupos feto kuaze 62 resin mak simu tiha osan maibe la hala’o atividades.

“Grupos balun naran mak iha maibe lolos grupo ne’e la eziste hafoin simu osan husi estadu,” nia dehan.

“Entaun ida ne’e ita bolu naok teen, korupsaun.”

Nia hatutan, grupos hirak ne’e identifika tiha ona maibe susar atu loke prosesu hasoru sira, tanba grupos ne’e laiha ona no numeru telephone fora da area, entaun susar atu buka tuir. 

Antes ne’e Prezidente Komisaun F (saude, edukasaun, kultura, veteranus, igualdade jeneru), Deputado Virgilio da Costa Hornai, ejiji ba instituisaun kompetentes atu loke prosesu investigasaun ba ezekusaun fundus transferensia publika ne’ebe apoiu ba grupo feto sira, tanba barak mak la eziste. 

“Tenke halo investigasaun ida klean atu ejiji responsabilidade grupos ne’ebe hetan osan, tanba ne’e osan estado nian,” Hornai sujere. 

Entretantu Diretora Ezekutivu Fundasaun Alola (FA), Alzira Reis, konkorda katak presiza duni halo investigasaun ida klean hodi husu responsabilidade grupos nian, tanba ne’e osan estado nian. 

“Maibe ho problema ida ne’e, fo hanoin mos ba instituisoens estado ne’ebe hakarak fo apoiu ba iha grupo sira tenke konese didiak grupo alvu sira ne’ebe hetan apoiu, tanba iha grupo barak mak hetan osan tiha sira fahe malu no la hala’o atividades,” nia hateten.