Quarta, Abril 24, 2024
Total visitors: 766366

Diretur Jeral, iha Sekretaria Estado Igualidade no Inkluzaun (SEII), Armando da Costa hateten husi 44 grupo benefisiariu fundus ki’ik maioria seidauk devolve osan inan tanba sira nia atividade negosio la iha rendimentu, nune’e dificulta sira atu apoia fali grupo seluk.

Diretur Jeral, iha Sekretaria Estado Igualidade no Inkluzaun (SEII), Armando da Costa hateten husi 44 grupo benefisiariu fundus ki’ik maioria seidauk devolve osan inan.

Nia dehan iha tinan 2019, sira aplika fundu rotativu ba grupo negosio ki’ik iha suku identifikadu sira hanesan meus ida atu empodera ekonomia feto rural, maibe ho situasaun surtu Covid-19 barak mak la hetan rendimentu diak.

“Husi hahu ita hasoru kedas surtu Covid-19, entau laos grupo hotu konsege fo fila osan inan tuir ida-ida nia kontratu, maibe iha grupo 5 deit mak fo fila ona osan inan no sira kontinua atividade negosiu,” nia hateten hafoin partisipa iha dialogu nasional ho tema partisipasaun feto iha vida politika, negosio, knar profesional kontribui ba eleminasaun violensia kontra feto no labarik feto iha salaun CNE Colmera, Dili.

Nia hateten sira konsente situasaun aktual no nafatin fo toleransia ba grupo benefisiariu sira atu halao atividade negosiu to’o sira iha rendimentu ne’ebe diak bele devolve fali osan hodi ajuda fali grupo foun sira halao atividade negosiu.

Iha parte seluk, Presidente Grupo Mulher Parlamentar Timor-Leste, Deputada Lidia Norberta hateten situasaun actual ho mediad prevensaun surtu Covid-19 dificulta tebes grupo negosio ki’ik sira atu halao sira nia atividade.

Nia dehan kada tinan parlamentu nasional aprova orsamentu banku komersial BNCTL hodi fo kreditu ba setor privado sira halao atividade negosio, maibe ema ladun iha konesementu konaba fundu ida ne’e tanba ne’e ezekusaun ladun diak.

“Ita bo’ot sira hare ezekusaun orsamentu tinan-tinan, iha situasuan ida iha tinan kotuk orsamentu ba setor privado liga ba kreditu nian ami hatun tanba ezekusaun orsamentu ki’ik,” nia hateten.

Nia hateten husi problema ida ne’e analiza katak presiza sensibiliza ba komunidade sira konaba fundus ne’e no simplifika mekanismu sira atu motiva grupo sira asesu ba kreditu hodi hahu halao atividade negosio hadia ekonomia rai laran.