Segunda, Maio 06, 2024
Total visitors: 766366

Rede Soru Nain Husu Governu Kria Lei Kontrola China Faan Tais

Published: Maio 03, 2024
Rede Soru Nain tais nian husu governu kria lei hodi kontrola negosiante China sira ne’ebé mak faan...

APTL Husu MS Prepara Kondisaun Iha Sentru Saúde Molok Koloka Pesoal Saúde

Published: Maio 03, 2024
Prezidente Asosiasaun Partera Timor-Leste (APTL), Dra. Lidia Gomes husu ba Ministério da Saúde...

SEPS Apoiu Emerjénsia Ba Populasaun Hetan Evikasaun Iha Tipu 5

Published: Maio 03, 2024
Sekretáriu Estadu Protesaun Sivíl (SEPS) konsegue halo ona apoiu emerjénsia ba populasaun afetadu...

Pesoal Saude Iha Munisipiu Ermera La Sufisiente Atu Dezloka Ba Postu Saude Sira

Published: Maio 03, 2024
Diretór Servisu Saúde Autoridade Munisipio Ermera, Antonio de Dedeus Fatima hateten, iha munisípiu Ermera...

TL: Taxa Mortalidade Inan Aas Kompara Ho Nasaun Seluk Iha Sudeste Aziátiku

Published: Maio 03, 2024
Vise-Ministru ba Fortalesimentu Instituisional Saúde, José dos Reis Magno, hateten taxa...

UNICEF: Problema Infranstrutura Difikulta Servisu Tratamentu Saúde

Published: Maio 01, 2024
Reprezentante The United Nations International Children’s Emergency Fund (UNICEF), Bilal Aurang...

Maske iha ona progresu iha redusaun probeza ema kiak iha rai laran maibe sei presija nafatin esforsun bo’ot liu tan hodi hametin kresimentu nasional.Maske iha ona progresu iha redusaun pobreza (ema kiak) iha rai laran sei presiza nafatin esforsun bo’ot liu tan hodi hametin kresimentu nasional ne’ebe fo benefisio ba ema kiak sira hotu liu liu sira ne’ebe hela iha area rural.
“Ekonomia iha Timor-Leste nian mak hatudu hela kresimentu dijitu-duplo impresivo maske iha krizi ekonomiko no finanseiru Global inklui mos Eskluzaun Sosial, Kultural no Politiko sei tama naklekar iha fatin hotu-hotu nafatin,” hateten Matenek nain Nasoens  Unidas Espesial ba Pobreza Estrema no Direitus Humanos, Magdalena Sepulveda, semana kotuk (18 /11) iha Sede Jeral UNMIT, Obrigado Barracks, iha Dili.
Tuir Matenek-nain Sepulveda maske iha Timor-Leste hare tiha ona redusaun ba pobreza, husi pursentu 75 hosi populasaun tomak sira ne’ebe moris hela iha area rural, maioridade sira sei hela nafatin metin iha siklo interjerasional sira pobreza nian .
“Ema riku liu hotu sira iha sosiedade Timor-Leste nian goza riku-soin kuaze dala 180 pursentu bo’ot liu fali ema kiak liu hotu. Pobreza sei tama naklekar iha fatin hotu hotu nafatin, pobreza, inserteza alimentar no dezemprego sira hotu hotu mak a’at liu iha area rural sira iha ne’ebe porsentu 75 hosi povu sira hela kiak ba beibeik ho asesu limitadu ba informasaun no meios komunikasaun sira.”
Tuir Relatorio husi Nasoes Unidas kona ba estudu populasaun iha Distritus tolu iha rai laran; Dili, Bobonaro no Manufahi, ne’ebe fo sai mos iha loron hanesan aproximadamente pursentu 41 hosi populasaun moris ho menus dolar ida lor-loron. Mais ou menus pursentu 58 hosi populasaun sofre malnutrisaun kroniko, enkuantu porsentu 19 resin sofre malnutrisaun todan. Dezemprego no vulnerabilildade emprego nian pursentu 70.
Tuir relatoriu mos katak iha rai ida ho populasaun joven liu mak barak, liu metade hosi ema hotu hotu maka iha idade kik liu tinan 19. Pursentu 90 hosi ema entre idade 15 no 34 la bele hetan servisu. Iha Timor-Leste mos pursentu 68 hosi populasaun sofre deprivasaun multiplu no pursentu 18 resin hosi populasaun tomak hela nafatin iha nivel vulneravel nia okos.
Iha parte seluk Deputadu Mario Carascalao hateten katak Lei ba Ema Kiak sira agora dadauk Komisaun A deskuti ona iha Parlamentu Nasional maibe seidauk implementa tamba seidauk debate.
“Ami nia Partidu Sosial Demokratika nia hakarak mak tenki fo ajuda ba feto faluk sira laos sira ne’ebe hetan vitima maibe sira ne’ebe la hetan asesu ba seguransa sosiais ba sira nia moris lor-loron nian,” hateten Deputadu Carascalao.
Tuir Deputadu Carascalao mos katak oan kiak sira ne’ebe hela orfanatu mos prioridade ida tan presiza duni hetan atensaun ne’ebe diak hosi Estadu.