Sexta, Maio 17, 2024
Total visitors: 766366

Diretóra Ezekutiva Organizasaun Movimentu Feto Foinsa’e Timor-Leste (MOFFE), Yasinta Lujina kongratula lider feto potensial nain hitu (7) ne’ebe hola parte iha estrutura governasaun da-sia, hodi lidera ministériu xavi inklui finansas, edukasaun, saúde, sosial, igualidade jeneru no asuntu ASEAN.

Diretóra Ezekutiva Organizasaun Movimentu Feto Foinsa’e Timor-Leste (MOFFE), Yasinta Lujina kongratula lider feto potensial nain hitu (7) ne’ebe hola parte iha estrutura governasaun da-sia.

Nia dehan estrutura IX governu konstitusional ho membru hamutuk na’in 47. Husi numeru ne’e feto nain hitu (7) ka 14%, lideransa sira ne’e kaer pasta ministra nain hat (4) mak ministra finansas, ministra edukasaun, ministra saúde, ministra solidaridade sosial no inkluzaun (MSSI). Vise ministra asuntu ASEAN no vise MSSI nian no sekretaria estadu igualidade.

“Husi ami nia parte ita kongratula ba sira ne’ebe hetan konfiansa ida ne’e. Ita nia esperansa bo’ot ba sira, katak sira bele halao sira nia knar no responsabilidade ho diak. Sira halao knar to’o remata tanba ita esperensia to’o dalan klaran akontese mudansa, ne’e normal. Maibe ita espera sira ne’ebé agora hetan konfiansa ne’e bele halao knar to’o remata,” nia kongratula iha edifisiu Caucus, organizasaun feto iha politika Kaikoli, Dili.

Nia konsiente numeru feto iha estruktura governu sei menus tanba husi 47 membrus feto nain 7 deit tanba seiduak iha baze legal ida atu asegura kouta 30% iha lista nomeasaun membru governu hanesan lista membru parlamentu nasionál, ne’ebe asegura iha lei elisaun parlamentar katak lista kandidatura feto tenke iha.

Nia hateten feto potensial sira ne’ebe hetan konfiansa lidera ministeriu no sekretariu estadu ne’e hatudu ona sira nia kapasidade, abilidade no responsabilidade lideransa nian tanba maioria sira involve ona iha estrutura governu anterior.

Nia hatutan sira fiar lider feto sira ne’ebe hetan konfiansa iha orgaun ezekutivu no orgaun legislativu sei halo mudansa tanba iha nivel suku feto sira hatudu ona mudansa signifikante.

Nia informa progressu partisipasaun feto iha governu hahu husi governasaun dahuluk 2002-2005, iha nain 5 ka 13% husi 36 membrus governu. Governasaun segundu 2005-2006, iha nain 8 ka 20% husi 40 membru governu. Governasaun dahat 2007-2012, iha nain 5 ka 12% husi 39 membru governu. Governasaun dalima 2012-2015, iha nain 10 ka 25% husi 40 membru governu. Governasaun da-neen 2015-2017, iha nain 10 ka 25% husi 40 membrus governu. Governasaun da-hitu 2017-2018, iha nain 6 ka 18% husi 32 membrus governu Governasaun da-ualu 2018-2023, iha nain 6 ka 15% husi 40 membrus governu.

Iha parte seluk, Eis Ministra Solidaridade Sosial, Domingas Micato Alves hateten numeru feto iha estrutura membru governu sei ki’ik, maibe iha orgaun legislativa marka istoria bo’ot feto dahuluk ba presidente parlamentu nasionál.

“Parlamentu foun ne’e halo istoria foun ida, primeira vez feto ida sai presidente parlamentu nasionál. Ne’e istoria bo’ot ida katak feto foin tama pozisaun nivel lideransa aas liu. No kuaze meza parlamentu nasionál maioria feto,” nia hateten.

Nia hateten tenke halo advokasia makas liu tan atu hasa’e numeru feto iha governu tanba iha feto barak mak iha kapasidade no abilidade kaer pasta ministra, vise ministra no sekretariu estadu.